y23b6.blogas.lt

Taking my time at first, putting off later, then finally - waiting. And waiting again.

Kaip supratau, kitas savaitgalis - vėl ilgasis. Kiti pyksta, gal kad per juos kyla balaganas darbe. Aš tai mėgstu. Ir balaganą šiaip jau mėgstu.

Jeigu jūsų namuose įjungtas radijas, jeigu klausotės įvairių stočių… Greit ausys užregistruos, kad didžiuma naujų „lietuviškų” dainų turi angliškus (ar kitakalbius) atitikmenis. Melodijos pyškinamos be skrupulų. Svarbu pritaikyti žodžius, ir jau „mano”!.. - rašė S. Geda, dabar Š. Atėnuose įdėta.

Teisingai rašo, aš kineziterapijos salėj irgi vieną tokią girdėjau. Bet čia jau sena tradicija, Švieski man vėl - irgi joks originalas (taip stebėjausi sužinojęs). Ir dar seniau turbūt taip darydavo. Estrada, pramogos, pritaiko vietinei publikai. Dabar tas pats dalykas lyg truputį kitaip atrodo, labai visi viską savinasi. Kita vertus - ne man žinoti.

Be to, jau gal rašiau apie tai. Ir man vistiek atrodo, kad Mamontovas žinojo (kopino) Smiths.

Atkreipkit dėmesį, angliškai dainuoja la lalala la , o povilaitiškai - na nanana na.

Buvau su tėvu namo gyventojų susirinkime „dėl ventylių keitimo“. Eina nx, tarp kokių idiotų gyvenam. Ne visi iki vieno, ne visai, bet nu ble. Reiktų tikėtis, kad protingesni tyčia neatėjo.

Aš tai bent žinau, kas tas ventylis, nes piešiau pas Mokytoją A. Š. pernai.

My lack of proof is your disguise, kažkas dainuoja. Tai čia irgi atsirado kažkokia teisininkė ir pradėjo pist protą apie konkursus, tipo čia mūsų pinigus išplaus ir pan., tipo tegu ekspertas įvertina tų ventilių būklę, tegul viskas būna uždokumentuota blah blah blah, jūs mum pateikit dokumentus, kokios firmos dalyvavo konkurse, kitas pradėjo aiškint, kad ras pigiau, ne už 8000, o už 4000, px kad tie 8000 jau šiaip ar taip yra surinkti, ir tik GAL reikės damest biški. Bet nu jo, tegul ieško. Ieškos jis dabar, tikiuosi.

Čia kol kalbėjo į temą. Bet dar buvo ilgiausi intarpai šūkavimo ir klausinėjimo KŪR AINA MŪSŲ PINYGAI. Buvo ten kažkas ir kur pagrįstai kažkuo skundėsi, bet negirdėjau, nes nerėkavo kaip kiti.

O dar galvojau kaip tyčia šiandien, kad norėčiau jau būt senas senis kaip Poncijus Pilotas, nes tada turėčiau teisę kam nors skųstis, kaip pavargau nuo Jeršalaimo, imperijos ir pasaulio. Bet tai ble, mano reikalai - šūdas, palygint su Piloto. Jis kaip tik su tokių idiotų minia kaip šitam susirinkime ir turėjo dealint. Ir be to, baisūs, nuožmūs ir pavojingi tie žmonės, be galo įtarūs (ar todėl, kad ir patys nuolatos vieni kitus apgaudinėja?) jeigu ką nors bandysi sakyt, tai viską apsuks priešingai.

Pažiūrėjau visas tris Matricas. Pirma smagiausia. Dar smagu dabar eit į paskaitas, nes neoficialiai, ir nereikia namų darbų daryt. Ai, dar žiūrėjau Bitlų filmą, turbūt pirmąjį, ir sugalvojau apie jį tokį eilėraštį:

Beatles came from Liverpool,
Not too far from Manchester
And Paulie brought his grandfather
Who seems an evil mind twister.

Kažkuo primena Dylaną, bet čia, aišku, tik for a laugh.

Kažkurią čia dieną skaičiau horoskopą, tai buvo parašyta, kad savaitgalį priimsiu kažkokį svarbų sprendimą. Visai galėtų būt, tik kad turbūt važiuosim lankyt naujosios dukterėčios, tai turėtų nebelikt laiko svarbiems sprendimams. Ir vis dėlto, I’m alert. Kartais pataiko.

***

Šiandien nemažai nuveikiau. Buvau dviejose paskaitose dviejuose universitetuose. Pirma apie gyvenamą namą, ir apie tai, kaip 1970s tarybiniam žmogui neturėjo reikėti didelės virtuvės, o kita - velnias žino, apie nusikaltimą ir bausmę. Ir kaip teisingumą supranta Indonezijoj. Kalbėjo lyg ir neblogai, bet paskui vietinių dėstytojų klausimai (nebuvo ten tokie jau kvaili, bet) sunervino, ir susijaukė protas.

Rytoj galbūt irgi daug nuveiksiu. Kamazas patrauks ant buksyro kaip Ernesto pasakojime apie Miškinį, ar ką ten (jį, beje, kaip ir keletą garsenybių (Marukq ir daktarą Guodos tėvą, ir dar slaugę, kuri dar seniai seniai buvo atėjus ištraukt siūlų ir paskui jam mane neva gyrė žodžiais, kurių jau nebeprisimenu (ją net keletą kartų), that is) mačiau poliklinikoj vieną dieną (ir šiaip apskritai, ten jau pažinau trečdalį trečio aukšto, kelis iš pirmo, ir žinau, kur kafeterija, bet viskas vėl iš kasdienybės staigiai pavirto istorija)), ir bus priduotas sutaisymui vienas iš Golfų. O tada eisiu į paskaitą apie pamatus, ar kažką ten. Mažaaukščių pastatų konstrukcijos turbūt vadinasi.

***

Beje, poliklinikos foje vieną dieną pakabino toki televizorių, ir mažiausiai savaitę per jį be perstogės rodė vieną vis tą pačią neskoningą nuotrauką. Bet paskui kažkokias reklamas paleido, tai kaip ir dar blogiau.

* blah blah *

There were times when I didn’t know anyone who would be at least a step ahead of me. The balance to the Force has been brought back long ago though. I only seem to forget that from time to time.

***

Ar žinot, kad Beatlai yra įrašę vokiškas Sie liebt dich ir Komm, gibb mir deine Hand versijas? T.y. tai yra vokiškos She Loves You ir I Wanna Hold Your Hand versijos. Tartis tai ne ką geresnė, negu mus mokykloj išmokė.

Nuo penktadienio aš - dėdė. Mama sakė, kad dabar derėtų užsiauginti barzdą.

Klausai neatidžiai, o paskui staiga suvoki, kad kalba todėl, kad tai svarbu, tuo gyvena. Ką ten suvoki, tiesiai pasako. Ir reikėjo klausyt atidžiau. Tada stengiesi iš tų gairių, kurias atsimeni, susivokt, apie ką kalbėjo. Nes to reikės ir vėliau, ir aš jau anksčiau buvau pagalvojęs, kad kartais nustoju klausytis. O sakai „mhm“ vienodai ir kai klausaisi, ir kai ne. Gal ir perdaug čia jausmingai būtų, bet norėjau dar parašyt „supisti aktoriai mes“. Nu.

S. yra geras sugėrovas. Ewan McGregor, Donnie Darko, Trainspotting, whatever. Lizard king.

Šiandien atlikau tris būtinus atlikti dalykus. Net, galima sakyti, keturis.

Pilaitėj yra tokia automobilių detalių parduotuvė, kai ją pamatau, vis prisimenu, kaip prieš mažiausiai 10 metų ten buvom su tėvu, ir jis pirko juodus matinius purškiamus dažus metalui, ir dėl aiškumo sakė pardavėjui, kad turi seno modelio Escortą su metaliniais bamperiais, ir juos reikia padažyt, ir dėl to perka. Tėvas, aišku, neturėjo jokio Escorto, turėjo Golfą, o Golfas su plastmasiniais bamperiais, tų dažų kažkam kitam reikėjo. Aš tad stebėjausi, kad jis taip ima ir meluoja, tegu tai ir nieko nekeičia tuo atveju. Galbūt iš dalies tai rodo tėvo polinkį nelabai vertinti svetimus žmones, net taip savotiškai jais manipuliuoti - manipuliuoti iš esmės gali tas, kuris yra protingesnis, ir manipuliuojamąjį mato kiaurai. Tėvo polinkis, reiškia, ir mano. Tik kol kas dar stengiuosi būt humein.

Vis dėlto, šiandien nepadariau visko iki pat galo. Gal kitą kartą.

Taip nesinori drumst vandens.

Eikit šikt, kurie galvojat, kad aš silpnas ir pathetic. I’ll do it my way.

E, bet žinot, ten kaip šulėj per mamų dieną sakydavo, kad kažkaip pasauly daug mamų, bet mano tik viena, ar kažką tokio. Tai šiandien kaip tik sąmonėj plūduriuoja kažkoks neaiškus įspūdis, kad kaip tik visos mamos kažkuo labai panašios. Gal tik įspūdis. Gal. Turbūt.

Gera loterija parašyt dviem žmonėm iš karto ir stebėt, kas pirmas atrašys.

I’m doing what I can and I’m on it. I don’t give up, not quite anymore or should I say, not quite yet.

Man patinka internetinės reklamos - stiliaus ir gramatinų klaidų iškraipytos klišės, o kartais - mano paties gyvenimo (o gal išgyvenimų) atspindys banalybėje.

Arba štai, vakar kineziterapijos salėje per radiją grojo Butkutė, ir turėjau susimąstyt. Sėdėjau ant palangės ir mąsčiau, niekur nedingsi.

Ir šiaip, nesąmonė, kad kineziterapijos salėj groja „Kelyje“. Vieninteliai keliauninkai čia tie, kur mina dviračio pedalus, įtaisytus treniruoklyje. Nors gal ir taip - į sveikesnį (tai ir laimingesnį) gyvenimą. Aš irgi 10 min. paminu kiekvieną dieną.

Dar su tom reklamom yra vienas toks niuansas, kurio nemoku įvardinti. Tarkime, Teleloto reklama man irgi labai patinka, nes ten tokiu džiugiu balsu žada tokias gėrybes, ir, atrodytų, tokį be galo šviesų ir gerą gyvenimą, kad juokinga, bet kartu ir graudu truputį, toks juokingumas ir graudulys, kaip kad apima, kai žiūri į kokį nors gerą meną. T.y., ne gerą gal, o tokį, kurį pats perpranti. Arba gal tik manaisi perprantąs, bet pačiam tai būna tikra, tai nesvarbu.

Arba gal aš pats banalus, ir mano gyvenimas, todėl ir patinka reklamos. Bet Jordana Butkutė tai vistiek ne. Nelabai.

Kažkoks nematytas čiuvas pagyrė mano blogą, tai užėjau į jo, o ten šone parašyta:

.paslaptis.
vyrai tiek daug kalba, patys įsitikinę savo visa ko žinojimu, o moterys tiek daug žino, kad apie tai net nekalba, pasakoja visiems nebent šiaip kažką nereikšmingo.

Tai pagalvojau: ar reiktų pasimokyt iš moterų ir dar mažiau šnekėt, ir dar daugiau galvot, ar vis dėlto ne, nes tada jau busi moteris, nebe vyras, gal geriau nesipriešinti dėsniams. Be to aš klystu sakydamas „mažiau šnekėt“. Mažiau postringaut reikia, ir daugiau šnekėt apie paprastus dalykus.

***

I really don’t know and I almost don’t care. Iš tikrųjų, gal geriau ir nereikia, tuoj pradėsiu bijot ir žiūrėt, kaip išsisukt, būna, kad ilgai ko nors sieki, ir tik pasiekęs su siaubu suvoki, kad jau seniai to nebenori (ar gal ir nenorėjai, whatever). Nors kažin. Ai. There’s a monkey in the jungle watchin a vapour trail cought up in a conflict between his brain and his tail.

***

Jori, šian negaliu perskaityt tavo žinutės, nes blogas.lt pjauna grybą. Grybo hifas. Perskaitysiu rytoj.

Baigiantis mėnesiui pasirašiau kalbą ir visą kitą savaitę turbūt ją mokysiuosi ir tobulinsiu, tik dar nežinau, kada gausiu pasakyt. Mėgstu, kai viskas bent truputį nesąmonė ir nevisai beviltiška.

Ir oi blet, prisiminiau. Kaip nemėgstu kai kurių kalendorinių švenčių. Reikia pagalvoti.

Every night we are gone
to the caraoke songs.
How we’d like to sing along,
though the words are wrong.

Labai man juokingas tas stulpelis. Toks turi būt absurdas, o ne Becketto sapalionės. IMHO. And yes, it really really really could happen.

A jo, vis pavydėdavau daktaram tų visų serialų (nes motyvuoja), o dabar visai netikėtai ėmiau ir radau filmą apie čiuvą, kuris studijavęs architektūrą, mėgsta The Smiths ir netgi sutinka paną, kuriai irgi patinka The Smiths. Tiesa, jis dirba ne pagal specialybę, kuria užrašus atvirukam atvirukų firmoj, o ta pana paskui už kažko išteka, tik ne už jo, bet jis tada meta tą atvirukų firmą ir vėl pasidaro architektas, tai kaip ir vistiek motyvuoja. Ir šiaip, estetiškai gražus filmas, gal nelabai meniškas, bet pagal postmodernius standartus - velniai žino.

time to have a great idea

aš kiekvienam šūdui sugalvoju stulbinantį paaiškinimą. Pvz, jeigu būčiau kaip nors iš tikrųjų nutapęs tą cocacolą su plastmasiniu gvazdiku, tai tai po kokių metų ar pusės kai kam būčiau galėjęs atskleisti paslaptį, kad visas tas sąstatas simbolizuoja iš sovietų priespaudos išsilaisvinusių lietuvių polinkį pernelyg žavėtis Vakarais ir pervartoti anksčiau sunkiai prieinamų produktų. Negana to, tas galioja ne tik lietuviams, tokius plastmasinius gvazdikus veikiausiai gamino daugelis sovietinių respublikų, tad simbolika būtų gana visuotinė. Tada pridurčiau, kad tas gvazdikas gal ir nėra pakankamai būdingas konkrečiai Sovietų sąjungai arba sovietų priespaudą išgyvenusių respublikų žmonėms, kad galėtų juos simbolizuoti (skęstančius koloje, right), bet tai jau būtų nebesvarbu, vistiek atrodyčiau toks gilus. Nežinau, ar čia kas nors blogai.

Galėčiau ir nešikt, bet nežinau, kaip reikia reaguoti.

Jau kelintą rytą iš eilės pagalvoju, kad norėčiau kolos, o šiandien dar kažkaip sujudėjo atmintis, kažkokios nerišlios juokingumu panašios nuotrupos iš baliaus pas P. K. Berods, rytą prašiau Edgaro, kad atneštų kolos, jeigu dar yra likę, o paskui stebėjausi, kad jis taip ir padarė. Kola buvo dviem trečdaliais nugerta ir su pamestu kamšteliu, ir dar ten kažkur kažkokioje vazoje buvo kažkokie nenatūraliai dideli dirbtiniai gvazdikai, Guoda sakė, kad tai neva karališki. Man rodos, kad aš tada tylom svarsčiau, kad galima būtų kokį vieną įkišti į tą dviem trečdaliais nugertą kolos butelį ir nutapyti, bet negalėjau suprasti, ar tai būtų banalu, ar ne. Be to, jeigu gvazdikas būtų tikras, galbūt kola jam nugraužtų kotą? Anyway, paskui važiavom su Edgaru, Saulium ir Ernestu (negi tik keturiese?) namo ir klausėm Williamso, o tai vėlgi gana juokinga, nes važiuojant pirmyn geriausiai ėjo Bloodhound Gang (I-hope-you-die!-gitaros rifas-gitaros rifas). Mellow out.

Ir vistiek nesuprantu, kodėl būtent rytais norisi kolos, kai pagalvoji, man jau senokai taip būna.

Čia dar Williamso coveris ta proga. Gal ir sugadinta Manu Chao nuotaika, bet užtai klipas tiesiog varva nuo kokakolinio pervartojimo ir tuo, sakyčiau, yra gana žavus: